- raupuotas
- raupúotas, -a adj. (1) 1. N, [K], žr žr. rauplėtas 1: Dabar nėr žmonių raupúotų Rš. Šito neraupúota, graži Ob. Motiejyčia raupúota kap tarka Dglš. Tiktai ką kiek raupúotas OG182. Vieną vadin gan raupúotu, kitą šauk labai bagotu JD838. Raupuotu veidu moteris plušėjo virtuvėje rš. ^ Būk nors raupuotas – mylės, jei bagotas NžR. 2. DK152, SE195; M žr. raupsuotas 1: Akli regi, raiši vaikščioja, raupuoti yra apčystijami BPI28. Ir pakorojo Viešpats karalių, jog tapo raupuotu iki dienai smerties savo Ch2Kar15,5. Raupuoti apčystyti est Ev. 3. Vl, F, Ds turintis nelygų paviršių: Raupuotas kūnas nendrės A1884,130. Čia musmirės raupúotos, veršiakiai gleivėti, čia grybai ir šungrybiai, vardais nežymėti A.Baran. Šiemet bulbos labai raupúotos, nesveikos Lel. Rupūžė gi pati raupúota, stora stora skūra, kirviu nerazkirsi Tvr. Rupūžės išlenda tokios raupúotos, bjaurios pažiūrėt Gdr. | Mezgimas ne lygus, o raupuotas Ktk. Buvo gražios skaros, šilkinės, raupuotos – supleškėjo Lel. | Akmuo raupúotas ir gumbuotas J. Visas ledas raupúotas Rk.
Dictionary of the Lithuanian Language.